- šleikštė
- ךleĩkštė sf. (2) DŽ, NdŽ, Rud, Mrc, Vrn, Nč, šleikštė̃ (4) pustyklė, galąstuvas, budė: Dalgei šleikščiuot šleĩkštė ilga būna Dbč. Reikia piesko neštis šleĩkštei Pls. Pageląsk peilį an šleikštė̃s Žrm. Niežulys – nor nauja šleikštè draskyk Rod.
Dictionary of the Lithuanian Language.